Kazimierinių šventė 2024

KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE 32 KARTĄ ŠURMULIUOS KAZIMIERINIŲ ŠVENTĖ

Šventės metu kovo 2-3 dienomis nuo 8.00 iki 17.00 Klaipėdos senamiestyje vyks tradicinė Kaziuko mugė.

Šventės atidarymas – kovo 2 d. 12.00 Anikės aikštėje.

Pavasario šaukliai – Kovarniai

Kovarnių grįžimas simbolizuoja ateinantį pavasarį ir nuo seno yra laikoma lietuvių švente, kuri minima kovo 4 dieną. Bėgant laikui su Kovarnių diena sutapatintos ir Kazimiero varduvės. Šią dieną kviečiama plačiau atverti langus, kaimuose gyvenantiems žmonėms išleisti gyvulius į lauką. Tikėtina, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms ir ištvermingesni. 

Kasmet šventės akcentais tampa įvairios dekoracijos. Šiais metais šventę papuoš šiaudiniai paukščiai, kuriuos pagamino menininkė Agnė Dragūnaitė.

Kazimierinių šventė – tęsianti varduvių tradicijas

Klaipėdoje vyksianti šventė neatsiejama nuo šv. Kazimiero vardo dienos minėjimo, tai šventės pamatas ir nesikeičianti tradicija. Pasak šventės puoselėtojo Kazimiero Vainoro: „Neturime pamiršti savo šaknų, didžiuokimės lietuviškomis tradicijomis ir neleiskime komercijai mūsų užvaldyti.“

Dėl šios priežasties šventės atidarymo metu kovo 2 dieną 12 valandą į sceną tradiciškai pakviečiami Klaipėdos krašto Kazimierai, kurie bus atitinkamai pasveikinti.

Tradiciniai amatai ir liaudies motyvai

Šiais laikais Kazimierinių metu ne tik sveikinami Kazimierai ir Kazimieros, bet ir vyksta tradicinė dvi dienas trunkanti Kaziuko mugė. Čia susirenka geriausi pynėjai, kalviai, puodžiai, audėjai bei kiti amatininkai iš visos Lietuvos. Mugės šurmulį pagyvina ir koncertinė programa bei kitos pramogos.

Kovo 2 dieną (šeštadienį) scenoje pasirodys liaudies muziką puoselėjantys atstovai iš Žemaitijos regiono, kovo 3 dieną (sekmadienį) išvysime kuriantį Žemaitijos krašto jaunimą.

Ypatingas dėmesys šeimoms

Ne pirmus metus Anikės aikštėje kuriama ir besiplečianti zona šeimoms pritraukia vis daugiau lankytojų. Šiemet abi šventės dienas čia galėsite net tik pamatyti įvairių veislių triušiukus, sužinoti įdomių faktų apie juos,  gal net ir įsigyti, bet ir pajodinėti šalia esančiais gyvais arkliukais.

Be to dar bus galima ir smagiai praleisti laiką žaidžiant lauko žaidimus arba koncerto pasirodymų  intarpuose sudalyvauti šventės vedėjų kuriamose rungtyse bei laimėti daug šaunių prizų.

Kovo 3 dieną 12 valandą bus apdovanojami fotografijos konkurso „Kaziuko šurmuly“  (pagrindinio prizo steigėjas fotoaparatas.lt) ir piešinių konkurso „Kaziukas draugų rate“ nugalėtojai, o po to laukia ir ypatingai linksma bei visus įtraukianti klouno Lulu programa vaikams.

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio nuoroda socialiniame tinkle Facebook

Pavasaris prasideda Kazimierinėmis

Dar iki krikščionybės buvo kovo pradžioje švenčiama Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai, pempės bei kiti sparnuočiai. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni. Atėjus krikščionybei, su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus. Jo mama Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros. Kai princui Kazimierui suėjo trylika, tėvas jį, lydimą didelės karių armijos, išsiuntė į Vengriją, nes vengrų diduomenė pageidavo, kad Kazimieras užimtų jų karaliaus vietą. Žygio metu Kazimierui teko stebėti žmonių žiaurumą – plėšimus, sukilimus dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimus. Nuo to laiko jis tapo labai pamaldus, gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą. Jaunuolį mokė Krokuvos kanauninkas Janas Dlogošas. Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydąs sergančiuosius nepagydomomis ligomis. 1521 m. jis buvo paskelbtas šventuoju. XVII a. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju. Kazimieras vaizduojamas su baltąja lelija, dorumo, skaistumo ir kuklumo simboliu, rankoje bei kunigaikščio karūna ir karališka šermuonėlių mantija, pabrėžiančia jo kilmę. Kazimiero, Kazio vardas Lietuvoje visais laikais buvo garbingas ir populiarus, suteikiamas ne tik berniukams. Ir mergaites pavadina Kazimieromis, Kazėmis, Kazytėmis. Dabar Kazimierinių metu Klaipėdoje ne tik sveikinami Kazimierai ir Kazimieros, bet ir vyksta tradicinė Kaziuko mugė. Mugė Klaipėdoje šurmuliuoja senamiestyje įprastai pirmąjį kovo savaitgalį. Mugės šurmulį pagyvina muzikantai, konditeriai. Čia susirenka geriausi pynėjai, kalviai, puodžiai, audėjai bei kiti amatininkai iš visos Vakarų Lietuvos savaitgalį siūlo savo gaminius. Tradicinė mugės prekė – verba.

Klaipėdos krašto Kazimierų bendriją, 1992 m. įkūrė amžinos atminties klaipėdietis Kazimieras Vizbaras su bendravardžiais. Bendrija miestui padovanojo gražią Kazimierinių šventę, tapusia tradicine pavasario švente. Šventės organizatoriai visus sveikina su pavasariu ir Kazimierinėmis ir kviečia dalyvauti Kazimierinių šventėje „Klaipėdos Kaziukas“.

Šventės organizatoriai